Viduriavimas ir rotavirusinė infekcija

Kiekviena mama ar tėtis, susidūrę su vaikų viduriavimo problema, gali patvirtinti, kad tai – itin varginantis ir gąsdinantis susirgimas. Viduriuojantis mažylis ne tik patiria diskomfortą, bet ir praranda apetitą, tampa vangus. Norint kuo greičiau padėti vaikeliui, būtina atskirti viduriavimą sukėlusią priežastį, nes tik tuomet bus galima paskirti tinkamiausią gydymo metodą.

Ką vadiname viduriavimu?

Viduriavimas apibrėžiamas kaip padažnėjęs tuštinimasis didesniu kiekiu ir pakitusiomis išmatomis. Jos gali būti itin vandeningos, su gleivių ar net kraujo priemaišomis. Svarbu pabrėžti, jog skirtingo amžiaus vaikai tuštinasi skirtingu dažniu: naujagimiai ir kūdikiai, maitinami motinos pienu gali tuštintis po kiekvieno maitinimo – net  7 – 9 kartus per parą arba kas 3 – 5 dienas (jei jaučiasi gerai ir auga svoris – nerimauti neverta), todėl būtina palyginti tuštinimosi dažnį su buvusiu prieš susirgimą. Vyresniems vaikams, kaip ir suaugusiems, viduriavimas diagnozuojamas, kai tuštinamasi 3 ir daugiau kartų per parą.

Kas sukelia viduriavimą?

Viduriavimas gali būti neinfekcinis ir infekcinis. Neinfekcinio viduriavimo priežastys gali būti:

• Maistas – dažniausiai dėl pagal amžių netinkamo, netaisyklingo maitinimo viduriuoja patys mažiausieji valgytojai – kūdikiai.
• Tam tikri alergenai – dažniausiai alergizuoja karvės pieno baltymas, kiaušiniai, žuvys, riešutai, kviečių, rugių, miežių baltymai.
• Virškinimo fermentų sutrikimai – laktozės ir/ar kitų angliavandenių netoleravimas.
• Vartojami vaistai – antibiotikai, sorbitolis.
• Apsinuodijimas – tam tikros grybų rūšys, sunkieji metalai.
• Neinfekcinio viduriavimo priežastys gali būti ir nervinė įtampa, dirgliosios žarnos sindromas, skydliaukės ligos.

Infekcinės kilmės viduriavimą sukelia mikroorganizmai:

• Bakterijos – bakterijų sukeltų infekcijų pavadinimai sudaromi remiantis jų rūšimi, pvz.: salmoneliozė, šigeliozė, jersiniozė. Dažnos viduriavimų kaltininkės yra ir Campylobacter, Escherichia coli bakterijos.
• Virusai – noravirusas, rotavirusas.

Kuo ypatingas mažas, bet galingas roto virusas?

Dažniausiai vaikų viduriavimo priežastis yra virusai, o iš jų labiausiai paplitęs – roto virusas, galintis sukelti ir pykinimą bei vėmimą. Savo įsigalėjimo piką jis pasiekia žiemą ir pavasarį. Labiausiai rotavirusinė infekcija paplitusi 6 mėnesių – 2 metų vaikų amžiaus grupėje. Pastarieji juo serga ne tik dažniausiai, bet ir, deja, sunkiausiai. Suaugusieji taip pat gali būti užkrėsti šiuo virusu, tačiau daug rečiau nei vaikai.

Kaip užsikrečiama roto virusu?

Vaikai šiuo virusu gali užsikrėsti, jei:

• paliečia juo užterštus (nuo kito sergančiojo) paviršius ir nenusiplauna rankų,
• išgeria ar suvalgo užteršto nešvariomis rankomis vandens, maisto.

Roto viruso sukeltos infekcijos požymiai?

• Viduriavimas vandeningomis, gausiomis išmatomis
• Vėmimas
• Karščiavimas
• Taip pat gali pasireikšti sloga, gerklės skausmas

Šio viruso sukelta infekcija itin pavojinga mažiesiems, nes gausus viduriavimas sukelia rimtą būklę – skysčių netekimą (dehidraciją), todėl būtina stebėti, ar neatsiranda jo požymių:

• sumažėjęs šlapinimasis: lengvesnės sauskelnės, šlapimas tamsus,
• vaikui verkiant, nėra ašarų,
• vaikas susijaudinęs ar, atvirkščiai, vangus,
• sausa burna, išdžiūvęs, baltas liežuvis, sutrūkinėję lūpų kampučiai,
• šaltos rankos ir kojos,
• stiprus troškulys,
• „įdubusios“ akys,
• kūdikiams gali būti matomas įdubęs didysis momenėlis.

TAIP PAT SKAITYKITE: Meningokokinė infekcija

Kada kreiptis į gydytoją?

Vaikui viduriuojant gydytojo apžiūra būtina nedelsiant, jei:

• yra aukščiau išvardintų skysčių netekimo požymių,
• vėmimas ir viduriavimas tęsiasi keletą dienų,
• vaikas vemia ar viduriuoja su kraujo priemaišomis,
• pasireiškia labai stiprus pilvo skausmas,
• vaikas atsisako gerti,
• vaikas per 6 – 8 valandas nė karto nepasišlapino, o kūdikiams – sausos sauskelnės per 4 – 6 valandas.
• jaučiate stiprų nerimą dėl vaiko ligos.

Kokie tyrimai gali būti atlikti?

Atvykus į gydymo įstaigą dėl viduriavimo, gydytojas išklausys visus skundus, pasidomės, kada ir kaip jis prasidėjo. Apžiūros metu bus pamatuota kūno temperatūra, išklausyta (stetofenondoskopu)  širdis, gali būti pamatuotas kraujo spaudimas, bus ieškoma skysčių netekimo požymių, apžiūrėtas pilvas. Siekiant detaliau įvertinti bendrą vaiko būklę, gali būti atliekamas:

• kraujo tyrimas – padeda išsiaiškinti organizmo atsako į infekciją stiprumą, įvertinti skysčių netekimą,
• cukraus kiekio kraujyje nustatymas – mažiems vaikams dažnai būna sumažėjęs,
• išmatų tyrimas – imunologinių tyrimų dėka galima tiksliai nustatyti roto virusą, tačiau jo sukeliamos infekcijos gydymui pasitelkiamos bendrosios gydymo priemonės, todėl įprastai jis neatliekamas. Jo gali prireikti, jei gydytojui po apžiūros kyla abejonių dėl virškinamojo trakto infekcijos (ir viduriavimo) sukėlėjo kilmės. Tokiu atveju, išmatų tyrimas, jų pasėlis padeda nustatyti, ar ji nėra sukelta bakterijų. Išmatų mėginys taip pat yra apžiūrimas mikroskopo pagalba, stebint, ar nėra kirminų kiaušinėlių, eritrocitų, rodančių kraujo priemaišas.
• ultragarsinis pilvo organų tyrimas – norint atskirti virusinės kilmės viduriavimą nuo kitų susirgimų, galinčių sukelti panašius nusiskundimus, pvz.: apendicito.

Kaip padėti mažyliui?

Svarbiausias viduriavimo gydymas – ne vaistai, o mityba (dieta) ir skysčiai:

• viduriuojant rekomenduojami mažai skaidulų turintys produktai: kruopos, bulvės, jogurtas, kefyras, džiūvėsėliai, liesa virta ar troškinta mėsa virti obuoliai, bananai. Jokiu būdu negalima nutraukti maitinimo ir taikyti bado dietos. Žindomi mažyliai ir toliau maitinami motinos pienu, o viduriuojantiems ir adaptuotais mišiniais maitinamiems kūdikiams aktyvios ligos metu negalima keisti mišinio.
• viduriuojant vaikams skysčiai yra gyvybiškai svarbūs. Kuo mažesnis vaikelis, tuo sunkesnis ir pavojingesnis yra jų netekimas. Jei dehidracija yra nepavojinga ir vaikelis gydomas namuose, skysčiai atstatomi geriamaisiais rehidracijos tirpalais. Jų sudėtyje yra svarbių širdies ir viso organizmo veiklai reikalingų mikroelementų (kalio, natrio, chloro), gliukozės. Reikiamos šio tirpalo kiekis parenkamas remiantis vaiko svoriu, sugirdomas per 4 – 6 val., dažnai, bet po nedidelį kiekį (10 – 30 ml). Kaip tiksliai ir kada reikia ruošti geriamos rehidracijos tirpalą, jums patars vaikelį prižiūrintis gydytojas.
• viduriuojant gali būti vartojami ir vaistai – absorbentai, pvz.: Smecta, probiotikai – padedantys atstatyti žarnyno gerųjų bakterijų kiekį, esant karščiavimui – medikamentai, mažinantys kūno temperatūrą  (paracetamolis, ibuprofenas).

TAIP PAT SKAITYKITE: Vaikų peršalimas: ką turi žinoti kiekvienas tėtis ir mama?

Kaip apsisaugoti nuo roto viruso?

• Labai svarbu vaikus nuo pat mažumės mokyti higienos: rankas plauti prieš valgį, grįžus iš lauko, pasinaudojus tualetu.
• Jei serga kūdikis, pakeitus sauskelnes būtina nusiplauti rankas, nekeisti jų šalia maisto, o pervystymo paviršių nuvalyti alkoholiniu dezinfektantu. Panaudotas sauskelnes, prieš išmetant, sandariai supakuoti į maišelį.
• Moksliniais tyrimais patvirtinta vakcinų nuo roto viruso nauda: jos padeda ne tik apsisaugoti nuo šio viruso sukeliamos virškinamojo trakto infekcijos, bet ir mažina šios ligos gydymo tikimybę ligoninėje. Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja nuo sunkių roto viruso formų savo mažylius apsaugoti geriamąja vakcina. RV1 tipo vakcina (Rotarix) skiriama šia schema: dvi dozės 2 ir 4 gyvenimo mėnesį, mažiausias laiko intervalas tarp jų – 4 savaitės, mažiausias kūdikio amžius vakcinai – 6 savaitės, didžiausias – 12 savaičių. Norėdami pasiskiepyti nuo rotavirusinės infekcijos, kreipkitės į vaikelį prižiūrintį gydytoją.

SVARBU!!! Nuo ateinančių metų (2018 m.) rudens vaikai nemokamai bus pradėti skiepyti nuo rotavirusinės infekcijos.

Vakcina, kuria bus skiepijami vaikai nuo 2 mėnesių, jau yra įtraukta į vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių.